Lietuvos statybos rinka jau seniai netelpa į savivaldybių leidimus ir vietinius viešuosius pirkimus. Dalis įmonių Švedijoje stato karkasinius namus, Norvegijoje montuoja kranus ir konstrukcijas, Vokietijoje tiesia elektros sistemas, o gamyklos Lietuvoje krauna į konteinerius langus, duris, šiaudinius skydus ir surenkamuosius modulius. Eksportas čia nėra „papildoma veikla, kai namie ramu“ – tai atskiras verslo modelis su kitokia sutartimi, kitokia atsakomybe ir kitokia marža.
Straipsnis skirtas rangovams, gamintojams, projektuotojams ir tiekėjams, kurie skaičiuoja, ar verta eiti į užsienį, kur eiti ir kokios kainos bei rizikos ten laukia. Čia atskiriami du srautai – statybos paslaugos ir statybinės prekės – nes statistikoje jie dažnai sumaišomi, o įmonės kasdienybėje veikia kartu.
Kodėl eksportas tapo ne priedu, o verslo modeliu
Vidaus rinka 2025-aisiais nebuvo silpna. Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, statybos įmonės Lietuvoje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis – 2,4 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai augo negyvenamieji pastatai (+19,9 proc.), o inžinerinių statinių apimtis krito 9,2 proc. Pastatų dalis sudarė 55,4 proc. visų darbų.
Tokia vidaus dinamika paaiškina paradoksą: įmonės gali turėti užsakymų namie ir vis tiek ieškoti darbo Švedijoje. Vidaus rinka cikliška, priklausoma nuo palūkanų, viešųjų investicijų ir gynybos objektų tempo. Užsienio kontraktas – tai antras portfelis, kuris leidžia išlaikyti brigadas, kai Lietuvoje stringa leidimai, o Skandinavijoje tuo metu kyla vėjo parko linija ar gyvenamasis kvartalas.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) 2025 m. pabaigos apklausa rodo struktūrinį poslinkį. 8,3 proc. organizacijų nurodė, kad daugiau nei pusė užsakymų tais metais atėjo iš eksporto, dar tiek pat turėjo 30–50 proc. darbų užsienyje. Palyginti su padėtimi prieš dešimtmetį, eksporto dalis įmonių rezultatuose padvigubėjo.
LSA prezidentas Dalius Gedvilas 2025 m. pabaigoje viešai teigė, kad Lietuvos statybininkai praėjusiais metais užsienio rinkose uždirbo beveik milijardą eurų – daugiausia Skandinavijoje ir Centrinėje Europoje. Šis skaičius nėra tas pats, kas mokėjimų balanso eilutė „statybos paslaugos“, bet jis gerai apibūdina, kokio masto jau yra užsienio darbų portfelis, jei sudedamos rangos, subrangos, komandiruotės ir dukterinių įmonių pajamos.
Du sluoksniai, kurių negalima sumaišyti
Kai sakoma „statybų eksportas“, dažnai turimi omenyje trys skirtingi dalykai. Jie keliauja skirtingomis muitinės ir mokėjimų balanso eilutėmis, skirtingai apmokestinami ir skirtingai rizikuoja.
| Srautas | Kas tai yra | Kur matyti statistikoje | Tipinė rinka |
| Statybos paslaugos | Darbai objekte užsienyje: rangos, montažas, inžinerija, rekonstrukcija | Mokėjimų balansas, EBOPS „Construction“ | SE, NO, FI, DE, DK |
| Statybinės prekės | Langai, durys, skydai, moduliai, metalo konstrukcijos, mediena | Prekių eksportas (KN 44, 73, 94 ir kt.) | ES, JK, Šiaurės šalys |
| Darbo jėgos eksportas | Komandiruotos brigados, personalo nuoma pagal vietines sutartis | Dalis paslaugų / darbo pajamų, ne visada „statyba“ | DK, NO, SE, DE |
2024 m. Lietuvos statybos paslaugų eksportas, OECD ir mokėjimų balanso metodika, siekė 851,1 mln. eurų. Tai istorinė aukštuma: 2023 m. buvo 663,1 mln. eurų, 2010 m. – vos 48,3 mln. eurų. Inovacijų agentūros skaičiavimu, 2019–2024 m. šis srautas išaugo 126,4 proc. ir 2024 m. sudarė 3,8 proc. viso paslaugų eksporto.
Tai nėra mažas skaičius mažai rinkai. Bet jis vis dar kuklus palyginti su transportu, kuris dominuoja Lietuvos paslaugų eksporte, ar su visomis statybos darbų apimtimis namie. Būtent todėl eksportuojančios įmonės dažnai atrodo „didelės savo nišoje ir nematomos bendroje statistikoje“: viena gamykla gali 100 proc. produkcijos vežti į Švediją ir vis tiek būti nematoma bendrame prekių eksporte, jei jos apyvarta – keli milijonai, o ne šimtai.
Ką 2025-ieji padarė su prekių puse
Statybinės prekės Lietuvoje dažniausiai „pasislėpusios“ po keliomis KN grupėmis: 44 (mediena ir staliaus gaminiai), 73 (metalo konstrukcijos), 94 (baldai, apšvietimas, surenkamieji statiniai). Būtent 94 skirsnis Lietuvos kilmės prekių eksporte yra viena storųjų eilučių.
2025 m. sausio–balandžio mėn. lietuviškos kilmės prekių grupėje „baldai, apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai“ (KN 94) eksportuota už 918,3 mln. eurų. Tai sudarė 10,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir buvo 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Metų pabaigoje baldų eksportas vis dar augo, bet lėčiau – Valstybės duomenų agentūra skelbė apie 1,6 proc. metinį prieaugį, o atskirais mėnesiais (pvz., 2025 m. lapkritį) baldų, apšvietimo ir surenkamųjų statinių eksportas mėnesio ritmu krito 8,5 proc.
Bendras prekių eksportas 2025 m. siekė apie 36,9–37 mlrd. eurų ir beveik neaugo (+0,2–0,6 proc., priklausomai nuo galutinio patikslinimo). Lietuviškos kilmės prekės laikėsi geriau (+2,8 proc., iki 25,3 mlrd. eurų). Pagrindinės prekių kryptys išliko Latvija, Lenkija ir Vokietija, o lietuviškos kilmės prekių – Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Latvija ir JAV.
| Rodiklis | 2023 | 2024 | 2025 |
| Statybos paslaugų eksportas, mln. Eur | 663,1 | 851,1 | galutinis metinis skelbiamas vėliau* |
| Statybos darbai Lietuvoje, mlrd. Eur (palyg. kainomis) | — | bazė | 4,8 (+2,4 %) |
| Lietuviškos kilmės prekių eksportas, mlrd. Eur | — | ~24,6 | 25,3 (+2,8 %) |
| KN 94 dalis lietuviškos kilmės eksporte (I–IV mėn.) | — | bazė | 10,8 %; +6,5 % |
* 2025 m. visų metų statybos paslaugų eksporto eilutė mokėjimų balanse skelbiama su ketvirčių vėlavimu. Ketvirčių paslaugų eksportas 2025 m. augo dviženkliai, bet „Construction“ eilutė turi būti skaitoma atskirai nuo bendro paslaugų srauto.
Kur lietuviai iš tikrųjų dirba
Geografija nėra atsitiktinė. Lietuvos įmonės eina ten, kur trūksta brigadų, kur mokama už grafiką ir kur vietinis generalinis rangovas nori subrangovo, kuris atvažiuoja su savo žmonėmis ir įrankiais. Tai vis dar Šiaurės Europa, Vokietija ir kaimyninės Baltijos rinkos. Tolimesnės šalys – niša, ne masė.
Švedija: namai, tinklai, vėjo parkų prijungimas
Švedija yra artimiausias „pilno ciklo“ pavyzdys. Telšių rajone veikianti UAB „Workman“ karkasinius namus gamina Lietuvoje ir stato Švedijoje – vadovo Roberto Motiejūno teigimu, produkcija eksportuojama 100 proc. vienam švedų vystytojui. Gamykloje dirba apie 30 žmonių, objekte Švedijoje – likusi kolektyvo dalis. Tai klasikinis modelis: projektavimas ir skydai Lietuvoje, montažas vietoje, sutartis pagal švedišką standartą.
Energetikos infrastruktūroje tas pats šablonas veikia kitokiu masteliu. UAB „Žilinskis ir Co“ Švedijoje jau beveik dešimtmetį stato aukštos įtampos linijas ir pastotes. 2023 m. įmonė pasirašė tuo metu didžiausią kontraktą – 157,5 mln. Švedijos kronų (apie 14,2 mln. eurų be PVM) – 28 km 130 kV oro linijai, jungiančiai 561 MW vėjo parkų kompleksą prie E.ON tinklo. Iki to laiko bendrovė Švedijoje jau buvo pastačiusi 111 km aukštos įtampos linijų ir įrengusi ar rekonstravusi keturias pastotes.
Norvegija, Danija, Suomija: montažas, kranai, specializuotos brigados
Norvegijoje lietuviškos įmonės dažniau eina ne kaip generaliniai rangovai, o kaip konstrukcijų, kranų ir specializuotų darbų partneriai. Šiaulių „Cranbalt“ nuomoja bokštinius kranus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, gamina pramoninius kranus ir plieno konstrukcijas, turi atstovybę Stokholme ir viešai fiksuoja objektus Osle. Tokia įranga nėra „eksportas kaip prekė“ kiekvieną mėnesį – tai ilgalaikis buvimas rinkoje su servisu vietoje.
Darbo jėgos modelis čia atskiras. Įmonės, tokios kaip „Litpersona“, Danijoje, Grenlandijoje, Fareruose ir Norvegijoje tiekia patikrintas brigadas pagal vietines sutartis, kolektyvines sutartis ir kreditinį draudimą. Tai ne rangos eksportas tikrąja prasme, bet tai ta pati rinkos spraga: Šiaurėje trūksta betonuotojų, grindų klojėjų, armatūrininkų, o lietuviškos įmonės moka surinkti komandą per kelias savaites.
Plungės „CONSTRO“ tipas dar kitoks: elektros inžinerija, pramoninė statyba ir laivų statybos darbai Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Čia eksportuojamas ne namas, o kompetencija – vamzdynų suvirinimas, instaliacija, konstrukcijų montažas objektuose, kurių generalinis rangovas vietinis.
Vokietija: inžinerinės sistemos ir paslaugų koridorius
Vokietija Lietuvos paslaugų eksporte yra nuolatinė pirmoji partnerė. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį paslaugų eksportas į Vokietiją per metus augo 18,2 proc.; didžiausią dalį sudarė transportas, bet „kitos verslo paslaugos“ ir specializuoti darbai ten taip pat telpa. LSA prezidentas anksčiau atskirai minėjo Vokietiją kaip rinką, kurioje lietuviai stato elektros inžinerines sistemas – ne mikrorajonus, o sistemas, kurioms reikia sertifikatų, vokiškos dokumentacijos ir ilgalaikio buvimo objekte.
Šaltiniai: Lietuvos bankas, tarptautinė prekyba paslaugomis, 2025 m. IV ketv.; LSA komentarai apie rinkų profilį.
Baltija ir nišinės tolimos rinkos
Latvija ir Estija lietuviams yra ir rinka, ir konkurencija. Latvijos gamintojai – UPB, ZAZA TIMBER, Primekss – toje pačioje Norvegijos ir Švedijos aikštelėje konkuruoja medienos, betoninių rėmų ir pramoninių grindų nišose. Lietuviui tai reiškia paprastą dalyką: Šiaurėje pirkėjas lygina ne „Lietuvą su Latvija“, o kainą, CO₂, pristatymo savaitę ir ar turite montuotojų komandą vietoje.
Tolimesnės rinkos LSA viešuose komentaruose minimos kaip specializuotų darbų geografija: Pietų Korėja, Pietų Afrika, Izraelis, Japonija. Ten važiuoja ne karkasinio namo brigada, o siaura kompetencija. Tai naudinga reputacijai, bet tai nėra tūris, kuriuo galima užpildyti gamyklą Kybartuose ar Telšiuose.
| Rinka | Kas ten veikia geriausiai | Pagrindinis barjeras | Ką pirkėjas perka |
| Švedija | Karkasiniai / skydiniai namai, elektros tinklai, vėjo prijungimas | Kolektyvinės sutartys, švediškas standartas | Grafiką ir dokumentaciją |
| Norvegija | Konstrukcijos, kranai, montažas, tvarios medžiagos | Kaina + BREEAM / CO₂ įrodymas | Subrangą be rūpesčių |
| Danija / Farerai | Specializuotos brigados, betoniniai darbai | Vietinė darbo teisė, DI narystė | Žmones su sutartimi |
| Vokietija | Elektros ir inžinerinės sistemos | Kalba, VOB, atsakomybės grandinė | Sertifikuotą instaliaciją |
| FI / Baltija | Moduliai, mediena, artimas logistikos ciklas | Vietiniai konkurentai | Greitį ir kainą |
Prekės, kurios keliauja be brigados
Ne visam eksportui reikia komandiruotės. Kybartuose veikianti UAB „Ecococon“ gamina šiaudinius sienų skydus ir jau pardavė daugiau kaip 60 000 kv. m sienų – pastatyta per 600 namų nuo Europos iki Kanarų, JAV ir Kanados. Eksporto geografija: Suomija, Danija, Švedija, Slovakija, Lenkija, Ispanija. Įmonės apyvarta per dešimtmetį nuo kelių šimtų tūkstančių eurų paaugo iki apie 2 mln. eurų, gamyba perėjo į dvi pamainas, o užsakymų knyga siekė 40 000 kv. m skydų.
Toks produktas paaiškina, kodėl „statybų eksportas“ ateityje vis labiau skils į dvi strategijas. Pirmoji – važiuoti į objektą. Antroji – sertifikuoti gaminį (CE, ETA, Passive House, FSC, EPD) ir vežti jį ten, kur vietinis rangovas pats susimontuos. Antroji strategija mažiau priklauso nuo komandiruojamų darbuotojų kvotų, bet daugiau – nuo laboratorijų, deklaracijų ir anglies pėdsako skaičiavimo.
Lygiai taip pat veikia langų, durų, klijinės medienos, plieninių konstrukcijų ir modulinių pastatų gamintojai. Jiems 2025-ųjų prekių eksporto „plokštuma“ (+0,2–0,6 proc. bendro prekių eksporto) nėra nuosprendis. Svarbiau, ar konkreti niša – surenkamieji statiniai, mediniai langai, fasadinės sistemos – išlaiko Šiaurės ir Vokietijos užsakymus, kai ten stoja būsto ciklas.
Kaip lietuviška įmonė iš tikrųjų laimi kontraktą
Užsienio pirkėjas retai perka „pigesnį lietuvį“. Jis perka riziką, kurią galima valdyti. Praktikoje laimi tie, kurie turi keturis daiktus vienu metu.
Pirma – vietinis juridinis pėdsakas arba partneris. Švedijoje ir Norvegijoje generalinis rangovas nori sąskaitos, garantijos ir draudimo pagal vietinę teisę. Dukterinė įmonė Stokholme ar Oslas kainuoja, bet ji atidaro duris į viešuosius ir pusiau viešuosius pirkimus.
Antra – kolektyvinė sutartis ir skaidrus darbo užmokestis. Šiaurės rinkose tai nėra „popierius stalčiui“. Tai sąlyga patekti į aikštelę. Įmonės, kurios bando apeiti tarifus per priedus ir komandiruotes, greitai tampa audito objektu. LSA tai sako atvirai: Skandinavijoje didesniam projektui su užsienio rangovu ateina auditas.
Trečia – dokumentacija, ne vizualizacija. Energetikos objekte Švedijoje laimi ne tas, kas pigiau iškasa pamatą, o tas, kas pristato liniją su projekto valdymu, saugos byla ir priėmimo protokolu, kurį priima tinklo operatorius. Modulinio namo pirkėjas nori atitikties švediškam energijos klasei, ne „panašiam U vertei“.
Ketvirta – montuotojų rezervas. Gamykla be brigados užsienyje lieka tiekėja. Brigada be gamyklos lieka subrangovu, kurį galima pakeisti. Stipriausias lietuviškas modelis vis dar yra hibridas: gamyba Lietuvoje, montažas vietoje, projektų vadovas, kalbantis užsakovo kalba.
| Modelis | Stiprybė | Silpnybė | Kam tinka |
| Gamyba LT + montažas užsienyje | Kontroliuojama savikaina, greitas ciklas | Reikia dviejų komandų ir logistikos | Skydiniai namai, moduliai |
| Gryna rangos / subrangos paslauga | Mažiau kapitalo gamyklai | Priklausomybė nuo vietinio GR | Inžinerija, tinklai, instaliacija |
| Prekė su CE / EPD, be savų montuotojų | Mastelis, mažiau darbo teisės rizikos | Mažesnė marža, lengviau pakeičiami | Skydai, langai, konstrukcijos |
| Personalo tiekimas vietinėmis sutartimis | Greitas įėjimas į aikštelę | Maža pridėtinė vertė, reputacijos rizika | Betonas, grindys, apdaila |
Kas stabdo: ne valiuta, o pajėgumai ir taisyklės
2026 m. sezonui LSA apklausa piešia dvišalį vaizdą. Rangovai nusiteikę darbingai, bet 70 proc. prognozuoja darbininkų trūkumą. Asociacija skaičiuoja, kad sektoriuje gali atsirasti apie 4 000 papildomų darbo vietų. 2025 m. statybose jau dirbo daugiau kaip 9 000 užsienio piliečių – suvirintojai, betonuotojai, tinkuotojai, elektrikai.
Čia ir slypi eksporto riba. Tas pats suvirintojas negali būti ir Lietuvos gynybos objekte, ir Švedijos vėjo parko linijoje. Vidaus paklausa – ypač negyvenamieji pastatai ir krašto apsaugos infrastruktūra – 2025–2026 m. konkuruoja su užsienio kontraktais dėl tų pačių žmonių. Įmonė, kuri „viską eksportuoja“, gali turėti geresnę maržą, bet prarasti vietą namų viešuosiuose pirkimuose. Įmonė, kuri lieka tik Lietuvoje, rizikuoja ciklu.
Antra riba – komandiravimo ir darbo teisės administravimas. ES Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI), priimančios šalies minimalūs tarifai, nakvynė, komandiruotės pranešimai, A1 pažymos – tai ne biurokratinis priedas, o projekto savikainos dalis. Kas to neskaičiuoja pasiūlyme, vėliau moka baudomis arba praranda aikštelę.
Trečia – Šiaurės būsto ciklas. Kai Švedijoje stoja daugiabučių statyba, karkasinių namų gamykla Lietuvoje pajunta tai greičiau nei Vilniaus biurų rinka. Todėl sveikiausias portfelis 2026-aisiais atrodo ne „daugiau Švedijos“, o „Švedijos būstas + Švedijos energetika + Vokietijos instaliacija + viena prekinė linija į kelias ES rinkas“.
Ką 2026-ieji keičia užsakovo galvoje
Užsienio pirkėjas dabar klausia ne tik kainos už kvadratą. Jis klausia trijų dalykų, kurie prieš dešimtmetį lietuviškame komerciniame pasiūlyme dažnai būdavo priede, o ne pirmoje skaidrėje.
Anglies pėdsakas. Latvijos medienos ir betono eksportuotojai Norvegijoje jau pardavinėja CO₂ minusą kaip argumentą. Lietuviškas šiaudinis skydas, klijinė mediena ar perdirbto plieno konstrukcija turi tą pačią kalbą – EPD, ne šūkį „ekologiška“.
Grafikas savaitėmis, ne mėnesiais. Modulinė gamyba Lietuvoje turi prasmę tik tada, kai aikštelėje Švedijoje kranas rezervuotas konkrečiai savaitei. Vėlavimas čia kainuoja ne baudą sutartyje, o visą sezono langą.
Atsakomybės grandinė. Po kelių garsių generalinių rangovų bankrotų Europoje užsakovas nori žinoti, kas lieka objekte, jei subrangovas dingsta. Todėl lietuviškai įmonei vis vertingiau turėti ne tik brigadą, bet ir garantinį servisą, atsargines dalis ir projektų vadovą, kuris nekeičiamas kas du mėnesius.
Tuo pačiu metu Lietuvos bankas fiksuoja platesnį poslinkį: 2025 m. pabaigoje paslaugų eksportas pirmą kartą tapo didžiausia viso eksporto sudedamąja dalimi, aplenkęs lietuviškos kilmės prekes. Statybos paslaugos šiame lūžyje nėra pagrindinis variklis – varo transportas, IT ir kitos verslo paslaugos – bet statybos įmonėms tai signalas: užsienio užsakovas vis labiau perka ne daiktą, o atlikimą.
Dažniausios klaidos, kurios užsienyje kainuoja brangiausiai
Pirma klaida – skaičiuoti valandinį įkainį pagal Lietuvos DU ir „pridėti kuro“. Šiaurėje įkainis turi tilpti kolektyvinę sutartį, nakvynę, rotaciją, prastovas dėl oro ir vietinį projekto vadovą. Jei to nėra eilutėse, pelnas dingsta trečią projekto mėnesį.
Antra – eiti be kalbos ir be vietinio inžinieriaus. Brėžiniai, saugos instruktažai, pakeitimų žurnalai vyksta užsakovo kalba. Vertėjas aikštelėje nėra projektų valdymas.
Trečia – vežti gaminį be tos rinkos sertifikato. CE Europos Sąjungoje atveria duris, bet Švedijos būsto vystytojas vis tiek klaus apie vietinį energijos skaičiavimą, o Norvegijos viešasis objektas – apie BREEAM ir medienos kilmę.
Ketvirta – maišyti personalo nuomą su ranga. Jei sutartis sako „atliekame darbus“, o faktiškai tik atiduodate žmones, rizikos ir PVM interpretacija gali apsiversti. Tai ne teisinė smulkmena – tai klausimas, kas atsako, kai trūkinėja betonas.
Penkta – pamiršti, kad eksportas keičia įmonės balansą namie. Ilgi užsienio kontraktai riša apyvartines lėšas, garantijas ir vadovų laiką. Bankas tai mato kitaip nei vietinį 6 mėnesių daugiabutį.
Ką daryti įmonei, kuri dar tik skaičiuoja pirmą rinką
Pradėti ne nuo „ visos Skandinavijos“, o nuo vienos šalies ir vieno produkto. Jei gaminate skydus – vienas vystytojas Švedijoje duoda daugiau mokymosi nei trys parodos. Jei turite elektros brigadą – vienas Vokietijos ar Švedijos tinklų objektas moko dokumentacijos geriau nei bendras „eksporto planas“.
Antras žingsnis – suskaičiuoti ne pajamas, o užimtumo ciklą. Eksportas pateisina save, kai užpildo tuščius mėnesius Lietuvoje arba kai marža po visų komandiruotės kaštų vis dar lenkia vietinį subrangos įkainį. Jei lenkia tik atlyginimų skirtumu, modelis trapus.
Trečias – susidėti atitikties paketą prieš pirmą komercinį pasiūlymą: ISO, saugos statistika, referenciniai objektai su kontaktais, EPD ar bent deklaruojamas medžiagų kilmės kelias, draudimo limitai, finansinis pajėgumas garantijoms.
Ketvirtas – nuspręsti, ar esate gamintojas, rangovas, ar personalo tiekėjas. Rinka baudžia tuos, kurie viešai yra viskas. Užsakovas nori vienos atsakomybės linijos.
Išvada: eksportas jau vyksta, bet jis vis dar nišinis
Lietuvos statybos įmonės užsienyje nėra naujiena ir nėra stebuklas. Paslaugų eksportas 2024 m. pasiekė 851 mln. eurų, asociacija kalba apie beveik milijardo eurų užsienio darbų mastą, o dalis gamyklų jau dirba tik eksportui. Vidaus rinka tuo pačiu metu išlieka didesnė – 4,8 mlrd. eurų darbų 2025-aisiais – ir 2026-aisiais dar trauks žmones į negyvenamuosius ir gynybos objektus.
Todėl sąžiningas atsakymas į antraštės klausimą toks: užsienyje sekasi toms įmonėms, kurios ten nuvažiavo ne ieškoti „bet kokio darbo“, o vežti konkretų produktą ar kompetenciją į rinką, kurioje trūksta būtent to. Karkasinis namas Švedijoje, 130 kV linija vėjo parkui, šiaudinis skydas su sertifikatu, bokštinis kranas Osle, elektros sistema Vokietijoje – tai skirtingi verslai. Bendras vardiklis tik vienas: dokumentacija, žmonės ir gebėjimas būti objekte, kai grafikas jau nebepaslenkamas.
Kas šito dar neturi, eksportas 2026-aisiais nebus pigus augimo mygtukas. Kas jau turi – turėtų skaičiuoti ne ar važiuoti, o kurią antrą rinką pajėgs aptarnauti, kai pirmoji ciklas sulėtės.
Bendradarbiavimas
Šis portalas rašo Lietuvos statybos rinkai: rangovams, gamintojams, projektuotojams, vystytojams ir medžiagų tiekėjams. Jei dirbate užsienio objektuose, eksportuojate skydus, modulius, langus, konstrukcijas, kranus, inžinerines sistemas ar komplektuojate brigadas Šiaurės ir Vokietijos rinkoms, kviečiame bendradarbiauti.
Galime parengti ekspertinį objekto ar rinkos aptarimą, palyginamąją medžiagą apie eksporto modelius, komentarą apžvalgai arba talpinti teminę informaciją ir nuorodas, naudingas įmonėms, kurios dabar skaičiuoja pirmą ar antrą užsienio kontraktą. Siūlykite objektą, rinką, duomenis ar komercinį formatą – atsakysime, kaip turinį galima pateikti tiksliai, su šaltiniais ir be tuščios reklamos.
Kontaktui: nurodykite rinką, darbų ar produkto tipą, apimtis ir kokios informacijos ieškote – parengsime pasiūlymą straipsniui, ekspertiniam komentarui arba nuorodų talpinimui.
Naudoti šaltiniai
Valstybės duomenų agentūra, Oficialiosios statistikos portalas – 2025 m. statybos darbų apimtys Lietuvoje (4,8 mlrd. Eur, +2,4 proc.), prekių eksporto struktūra ir KN 94 dinamika.
Inovacijų agentūra, „Lietuvos eksporto rezultatai 2025“ (2026-02-09) ir „Lietuvos eksporto raida 2019–2024 m.“ – lietuviškos kilmės prekės 25,3 mlrd. Eur; statybos paslaugos 851,6 mln. Eur 2024 m., +126,4 proc. per 2019–2024 m.
OECD / CEIC – Lithuania, Exports of construction services: 663,1 mln. Eur (2023), 851,1 mln. Eur (2024).
Lietuvos bankas – tarptautinė prekyba paslaugomis 2025 m. ketvirčiais; komentaras „Eksporto evoliucija: iš gamyklų į ofisus ir serverius“ (2026-04-09).
Lietuvos statybininkų asociacija / Dalius Gedvilas – užsienio darbų mastas, rinkų geografija, 2025 m. pabaigos sektoriaus apklausa (15min.lt, Žinių radijas, ankstesni LRT komentarai apie 620 mln. Eur inicijuotų užsienio projektų).
Delfi verslas (2025-11-09) – UAB „Workman“, karkasinių namų eksportas į Švediją.
lrytas.lt – UAB „Žilinskis ir Co“ kontraktai Švedijos elektros tinkluose ir vėjo parkų prijungime.
Santaka.info – UAB „Ecococon“, šiaudinių skydų eksportas ir gamybos apimtys Kybartuose.
LRT / BNS – metinė 2025 m. prekybos prekėmis suvestinė; ankstesni LSA pranešimai apie darbus Skandinavijoje ir nišinėse rinkose.
