„Google“ Suomijoje investuos 13 mlrd. eurų: statomas milžiniškas AI infrastruktūros tinklas

„Google“ Suomijoje per artimiausius dvejus metus planuoja investuoti net 13 mlrd. eurų į duomenų centrus, dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir su ja susijusią energetikos infrastruktūrą. Tai didžiausia bendrovės vienkartinė investicija Europoje, o jos mastas rodo, kaip sparčiai auga fizinės infrastruktūros poreikis dėl dirbtinio intelekto.

Investicijos bus vykdomos 2027–2028 metais. „Google“ planuoja plėsti savo infrastruktūrą Haminoje ir vystyti naujas veiklas Kajanyje, Muhose bei Vaaloje. Bendrovė taip pat sudarė ilgalaikį susitarimą dėl branduolinės energijos tiekimo iš Loviisos elektrinės.

Tai jau ne vien technologijų projektas. Tokio masto investicija palies statybų sektorių, energetiką, kelių ir elektros tinklų infrastruktūrą bei vietos darbo rinką.

13 mlrd. eurų – didžiausia „Google“ investicija Europoje

„Google“ rugsėjo 9 dieną paskelbė apie 13 mlrd. eurų investicijų paketą Suomijoje. Bendrovė nurodo, kad tai bus didžiausia jos vienkartinė investicija Europoje.

Pagrindinis investicijų tikslas – išplėsti skaičiavimo infrastruktūrą, reikalingą tokioms paslaugoms kaip „Google Search“, „Maps“ ir „Gemini“, taip pat kitoms dirbtinio intelekto sistemoms.

AI modeliams reikia milžiniškų skaičiavimo pajėgumų. Tam būtini ne tik galingi procesoriai ir serveriai, bet ir didžiuliai duomenų centrai, elektros tinklai, aušinimo sistemos, energijos kaupimo įrenginiai bei patikimas elektros tiekimas.

Būtent todėl „Google“ investicija Suomijoje yra gerokai platesnė nei vien naujų serverių pastatymas.

Kodėl pasirinkta būtent Suomija?

Viena pagrindinių priežasčių – Suomijos klimatas.

Šiaurinėje šalies dalyje žiemos metu temperatūra gali nukristi gerokai žemiau nulio. Tokios sąlygos yra palankios duomenų centrams, nes didelę jų energijos suvartojimo dalį sudaro ne tik skaičiavimai, bet ir serverių aušinimas.

Suomija taip pat turi didelę mažai anglies dioksido išskiriančios elektros gamybos dalį, patikimą elektros tinklą ir daug vietos naujai energetikos infrastruktūrai.

„Google“ Suomijoje veikia jau daugiau kaip 15 metų. Haminoje bendrovė seną popieriaus fabriko teritoriją pavertė duomenų centru. Ši infrastruktūra išsiskiria ir tuo, kad aušinimui naudojamas jūros vanduo.

Statybų rinkai – tūkstančiai darbo vietų

Tokio masto projektas neišvengiamai taps dideliu išbandymu Suomijos statybų ir infrastruktūros sektoriui.

„Google“ skelbia, kad pradiniame statybų etape 2027–2028 metais visoje Suomijoje bus remiama daugiau kaip 37 tūkst. darbo vietų.

Bendrovė taip pat prognozuoja, kad statybų etapas kasmet Suomijos ekonomikai generuos apie 3,6 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto.

Baigus projektus, naujoji infrastruktūra turėtų palaikyti tūkstančius nuolatinių darbo vietų – nuo inžinierių ir IT specialistų iki apsaugos, techninės priežiūros, maitinimo ir pastatų administravimo darbuotojų.

Tai reiškia, kad 13 mlrd. eurų investicija bus paskirstyta ne tik duomenų centrų statybai. Prie jos turės prisidėti elektros infrastruktūros, tinklų, pastatų, aušinimo, ryšių, logistikos ir kitų sričių įmonės.

„Google“ pinigai keliauja ir į elektros infrastruktūrą

Didžiausias tokio tipo duomenų centrų iššūkis yra elektra.

Dirbtinio intelekto skaičiavimai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius, todėl vien pastatyti duomenų centrą neužtenka. Reikia užtikrinti, kad elektros energijos pakaks ne tik šiandien, bet ir po dešimtmečio.

Dėl to „Google“ sudarė 22 metų elektros energijos pirkimo sutartį su Suomijos energetikos bendrove „Fortum“.

Pagal susitarimą „Google“ nuo 2030 iki 2049 metų galės įsigyti iki 50 proc. Loviisos atominės elektrinės gamybos pajėgumų. Sutartis taip pat suteikia „Fortum“ daugiau ekonominio tikrumo pratęsiant elektrinės veiklą iki 2050 metų.

Loviisos elektrinė yra ypač svarbi Suomijos energetikos sistemai. Ji šiuo metu pagamina apie 10 proc. šalies elektros energijos ir joje dirba apie 580 „Fortum“ darbuotojų.

Įdomiausia dalis – duomenų centras gali tapti šilumos šaltiniu

Duomenų centrai paprastai laikomi milžiniškais elektros energijos vartotojais. Tačiau Suomijoje bandoma jų veiklą panaudoti ir kitai problemai spręsti – pastatų šildymui.

Haminos duomenų centre „Google“ įdiegė perteklinės šilumos panaudojimo sistemą.

Serverių generuojama šiluma nukreipiama į vietinį centralizuoto šildymo tinklą. „Google“ skelbia, kad ši sistema gali padengti apie 80 proc. vietinio centralizuoto šildymo tinklo metinio šilumos poreikio.

Dar svarbiau tai, kad duomenų centras tuo metu veikė naudodamas 97 proc. beanglės energijos, todėl atgauta šiluma taip pat buvo labai mažo anglies pėdsako.

Tai gali tapti vienu iš įdomesnių ateities duomenų centrų statybos modelių: pastatas ne tik vartoja elektrą, bet ir tampa vietinės šilumos infrastruktūros dalimi.

Bus investuojama ir į energijos kaupimą

Energetikos infrastruktūros plėtra neapsiribos branduoline energija.

„Google“ taip pat numato naujus sausumos vėjo energetikos projektus ir yra sudariusi sutartis dėl papildomos švarios energijos.

Bendrovė taip pat planuoja 94 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemą, kuri turėtų padėti stabilizuoti elektros sistemą šaltomis ir mažiau vėjuotomis dienomis.

Tai svarbu todėl, kad didėjant duomenų centrų skaičiui elektros tinklui tenka ne tik pagaminti daugiau energijos, bet ir valdyti didesnius vartojimo svyravimus.

Investicijos pasieks keturis Suomijos miestus

Projektas nėra koncentruotas vienoje vietoje.

„Google“ nurodo, kad investicijos bus susijusios su Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala regionais.

Būtent toks geografiniu požiūriu išskaidytas modelis leidžia naują infrastruktūrą derinti prie esamų elektros tinklų ir energijos gamybos pajėgumų.

Bendrovė teigia, kad vietos buvo parinktos bendradarbiaujant su Suomijos elektros tinklų operatoriumi „Fingrid“, „Business Finland“ ir savivaldybėmis. Vienas iš pagrindinių kriterijų buvo esama elektros tinklo infrastruktūra ir galimybė naudoti mažai anglies dioksido išskiriančią energiją.

31 mln. eurų – vietos bendruomenėms ir specialistų rengimui

Įdomu ir tai, kad „Google“ planuoja investuoti ne tik į pastatus bei energetiką.

Per ateinančius ketverius metus bendrovė skirs 31 mln. eurų vietos bendruomenėms Haminoje, Kajanyje, Muhose ir Vaaloje.

Dalis šių pinigų bus skirta darbuotojų mokymams. Kartu su vietos mokymo įstaigomis planuojama organizuoti dirbtinio intelekto kvalifikacijos kėlimo programas daugiau kaip 4 400 darbuotojų.

Taip pat numatomos naujos mokymo galimybės 100 Suomijos studentų, kurie galėtų ateityje dirbti duomenų centrų infrastruktūros srityje.

Tačiau tokio masto projektas kelia ir klausimų

13 mlrd. eurų investicija Suomijai yra didžiulė ekonominė galimybė, tačiau ji turi ir kitą pusę.

Pagrindinis klausimas – ar elektros tinklas sugebės patenkinti sparčiai augančių duomenų centrų poreikį.

Po „Google“ pranešimo Suomijos opozicinės politinės jėgos jau išreiškė susirūpinimą dėl galimų elektros tiekimo ir kainų rizikų. Buvo raginama sukurti nacionalinę duomenų centrų projektų leidimų sistemą, kuri leistų geriau koordinuoti elektros gamybos, perdavimo ir naujų centrų statybos plėtrą.

Tuo metu Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo teigė, kad šalyje elektros pajėgumų turėtų pakakti ir kad investicija neturėtų lemti nekontroliuojamo elektros kainų augimo.

Suomija tampa viena svarbiausių Europos AI infrastruktūros rinkų

„Google“ investicija nėra pavienis reiškinys.

Suomijoje pastaraisiais metais aktyviai investuoja ir kitos technologijų bendrovės. Šalį duomenų centrų projektams patrauklia daro šaltas klimatas, elektros energijos infrastruktūra, atsinaujinančios energetikos potencialas ir galimybė panaudoti perteklinę šilumą.

Tuo pačiu metu Europoje sparčiai didėja dirbtinio intelekto skaičiavimo infrastruktūros poreikis.

Todėl šiaurinės Europos šalys gali tapti savotišku žemyno „AI infrastruktūros regionu“, kuriame bus statomi ne tik duomenų centrai, bet ir jiems reikalingos elektrinės, baterijų parkai, elektros perdavimo tinklai bei šilumos tiekimo sistemos.

Ką ši investicija reiškia statybų rinkai?

„Google“ projektas Suomijoje gerai parodo, kaip keičiasi didelių statybų projektų struktūra.

Anksčiau didžiausi infrastruktūros projektai dažniausiai buvo susiję su keliais, geležinkeliais, uostais, gyvenamaisiais rajonais ar gamyklomis.

Dabar į šį sąrašą sparčiai įtraukiami duomenų centrai.

Tačiau jų statybai reikia daug daugiau nei vien pastato. Kartu vystomi:

• aukštos galios elektros tinklai;
• pastočių ir elektros perdavimo infrastruktūra;
• baterijų energijos kaupimo sistemos;
• aušinimo sistemos;
• optinio ryšio tinklai;
• generatoriai ir atsarginio maitinimo sistemos;
• centralizuoto šildymo infrastruktūra;
• kelių ir logistikos infrastruktūra;
• vėjo ir kitos atsinaujinančios energetikos projektai.

Todėl vienas didelis AI duomenų centras gali tapti ištisu infrastruktūros projektu, aplink kurį susiformuoja naujas statybos ir energetikos užsakymų ciklas.

„Google“ projektas – ženklas visai Europai

13 mlrd. eurų investicija Suomijoje yra daugiau nei dar vienas „Google“ duomenų centrų projektas.

Ji rodo, kad dirbtinio intelekto plėtra jau persikelia iš programinės įrangos pasaulio į fizinę infrastruktūrą.

Norint aptarnauti milijonus ar net milijardus AI užklausų, reikia statyti realius pastatus, tiesti elektros tinklus, gaminti daugiau energijos ir kurti naujas aušinimo bei šilumos panaudojimo sistemas.

Suomija šioje srityje bando sukurti modelį, kuriame duomenų centras būtų ne tik didelis elektros vartotojas, bet ir platesnės energetikos sistemos dalis.

Jeigu toks modelis pasiteisins, panašių projektų Europoje gali atsirasti gerokai daugiau.

O 13 mlrd. eurų „Google“ investicija Suomijoje gali būti tik pradžia naujam Europos AI infrastruktūros statybų etapui.